Taigi… pirmoji rudeninė žvejyba dugnine…
Labai keistas šis žvejybinis sezonas: tai kaitra kaitina be proto, tai lyja ir žaibuoja, o žuvys nekimba nors tu maldas kalbėk ar ritualinius šokius šok. Įdomiausia tai, kad tikrieji žuvų kibimai prasidėjo rudeniop arba net rudens pradžioje.
ŽŪKLĖ
Taigi į pirmąja rudeninę žūklę dugnine vykau kiek nerimaudamas: bus vasarinis nulis ar pavyks kažką padoresnio sugauti? Dabar sugalvojau naują tvarką – sausą jaukų mišinį ruošiu maždaug savaitę iki žūklės. Prieš pirmąją rudeninę žūklę elgiausi taip pat – į pagrindinę jauko dalį pusė pakelio „Sensas Gros Gardons Noir” be kitų komponentų pateko ir šiek tiek daugiau V.D.E. saldžių žuvies miltų…
Rudeninė žvejyba dugnine… daugelis interneto svetainių rašo, jog jaukas turi būti smulkus. Paklausiau šio patarimo ir jauką persijojau per 3 mm sietelį. Kaip vėliau paaiškėjo – tai pasiteisino.
Diena žvejybai pasitaikė gal ir ne visai tinkama – šilumos nebuvo per daug (bet ar mes visada galime pasirinkti norimą žvejybai dieną?)
Susikroviau visus savo daiktus, reikalingus žvejybai ant žvejybinio krėslo – ratukų ir patraukiau link savo mylimo Vilkokšnio ežero. Einant keliu atrodė visai šilta – švietė saulutė ir lepino malonia šiluma. Pojūčiai pasikeitė atvykus prie ežero – šilumos jau nesijautė, teko gerokai užsisegti striukę, nes nuo ežero pūtė stiprokas šiaurės vakarų vėjas.
Rudeninė žvejyba dugnine reikalauja transportavimo. Šį žūklės sezoną turiu galų gale mane tenkinančią žūklės įrankių trasportavimo įrangą. Ypač puikus yra krėslas – ratukai, ant kurio susikraunu nemažai pėsčiajai žūklei reikalingų daiktų: graibšto tinkliuką, skiaurę žuvims, naują funkcionalų žvejybinį kibirą, sudedamą staliuką. Paruošti krėslą žvejybai trunka kelias minutes. Šiek tiek daugiau laiko užima visos žūklės vietos paruošimas, tačiau daiktai galų gale randa savo vietas ir galima konfortiškai pradėti žūklę.
ĮRANGA
Šiai žūklei naudojau Caperlan Light Feeder 3 m. Kaip vėliau paaiškėjo – tai turėjo įtakos žūklei – kibimai buvo pastebimi puikiai, bet reikėjo fyderį traukiant žuvį iškelti kiek galima aukščiau, nes netoli kranto buvo žolių juosta ir šėryklėlė užsikabindavo už jos.
Žūklę pradėjau į „tašką“ vietą sumetęs 10 šėryklėlių su jauku. Beje, šėryklos buvo tik 20 gramų. Išbandžiau įvairiausias šėryklėles, tačiaų labiausiai tinkamos pasirodė 20 gramų šėryklos kulkos. Jos gerai skrodė prieš vėją, gana tiksliai gulė į žūklės vietą.
Išbandžiau visokias masalų kombinacijas:
- Dvi musės lervos, kelios spalvotos pinkos,
- Dvi musės lervos ir dvi rausvos pinkos.
Pastaroji kombinacija labiausia tiko žuvims. Labai nustebino pavadėlių storis ir ilgis. Rudenį mėgstu žvejoti 0,082 mm fluorkarbono valu ir 70 cm ilgio pavadėliais. Šį kartą jie nieko gero nedemonstravo. Tarsi juokaudamas paėmiau 0,12 mm 30- 40 cm ilgio pavadėlį, kurio gale buvo pririštas 12 nr. kabliukas. Keista, bet šita kombinacija pasiteisino. Nebuvo jokių problemų dėl žuvies pakirtimo, traukiant didesnį karšiuką drąsiai buvo galima jį kelti į krantą laikant už valo… Nė vienas neatitrūko.
Pora valandų praleidau Vilkokšnyje žvejodamas ir tikrai labai nenorėjau baigti žūklę, kuri, kaip vėliau pasirodė, buvo visai smagi – sugavau visai neblogų karšiukų ir kuojų.
Nors ir labai nesitikėjau, tačiau pirmoji rudeninė žūklė man patiko, suteikė daug neužmirštamų akimirkų.
0 Comments