Yra toks senas keistas prietaras, kad jeigu taip sutampa, kad penktadienis pasitaiko tryliktą dieną, tikrai niekas nesiseks… Nutariau paneigti šį prietarą ir susiruošiau į trumpą feederio žūklę. Tikėjausi sužvejoti kuojų.
Tam reikalui iš anksto pasiruošiau nekartą išbandytą kuojinį Caperlan jauką. Žinoma, jį papildžiau keliais priedais: maltom kanapėm ir kalendrom, sausa kopra melasa, trintais sausainiais.
Ne kartą įsitikinau keistu dėsningumu: jeigu jauke vyrauja geltonos (žalsvos) spalvos fluo džiuvėsėliai – lauk galimo karšių kibimo. Visai kitas reikalas raudoni. Tada tikėtina, kad jauku susigundys kuojos.
Diena žūklei pasitaikė ne itin dėkinga: pūtė itin galingas šiaurės vakarų vėjas, dangus grasė lietumi.
Kaip minėjau – į žūklę eini ne tada, kada nori, o kada gali. Šį kartą pasisekė nors tai, kad mano mėgstama žūklės vieta nebuvo užimta, ir aš galėjau laisvai joje išsidėlioti savo žūklės reikmenis.
Taip jau atsitiko, kad mano itin mėgstamu žūklės įrankiu tapo Caperlan 3 metrų SENSITIV – 5 lengvasis feederis. Šį kartą jis ir vėl gerai pasitarnavo – puikiai sekėsi metimai, gal kiek sunkiau buvo pastebėti kibimus, nes pūtė stiprus šoninis vėjas.
Dėl to stipraus šoninio vėjo teko pasitelkti į pagalbą 30 gramų šėryklas – kulkas. Gaila, tačiau metimų tikslumo nebuvo.
Kaip minėjau, kuojos mėgsta raudoną spalvą, todėl ir masalų spalvą pasirinkau atitinkamą: tądien labai gerai tiko musės lervos ir raudonos pinkutės kombinacija. Per gerq žūklės valandą kibo tik nedidelės kuojelės ir plakiukai.
Pačioje žūklės pabaigoje feederio viršūnėlė labai stipriai sulinko. Pakirtau ir galvojau: „Čia tai geras karšis užkibo“, tačiau aš klydau: iš Vilkokšnio gelmių atkeliavo simpatiškas bonusas – gražuolis ešerys…
Šia, trumpa žūkle likau patenkintas – pavyko sugauti žuvelių ir tikrai tvirtai paneigiau seną prietarą, kad penktadienis – trylikta – nelaiminga diena…
0 Comments