100 metrų ir du pilni 100 litrų šiūkšlių maišai…
Na, štai ir baigėsi Vilniaus miesto sporto sąjungos ir mūsų klubo suplanuota mini švaros ir apsitvarkymo akcija. Rezultatai nedžiugina – bet apie tai truputėlį vėliau šiame straipsnyje.
Kiek seniau šį mėnesį važinėjome palei ypač gražias Neries pakrantes Vilniaus mieste, ieškodami vietų, kurias norėtume sutvarkyti – surinkti susikaupusias šiukšles, kurias išmetė žmonės, kurie visiškai negerbia nei savęs nei gamtos.
Sunaudoję keliasdešimt litrų kuro, nusprendėme apsistoti ties Griovių geomorfologiniu draustiniu, kuris yra Vilniaus rajono savivaldybėje, Zujūnų seniūnijoje, Girulių miške. Tai nepaprasto grožio apylinkės, daug žalumos, miškų ir upelių, kurie įteka į Nerį.
Suplanuotą mini akcijos dieną, ryte susitikome sutartoje vietoje. Kartu su mumis paprašėme sudalyvauti ir “žvejų tėvo” p. Vacio Paulausko. Susirinkę reikiamas priemones, patraukėme atlikti savo pareigos, t.y., sutvarkyti gamtos lopinelio ir bent 0,00001% padaryti gamtą švaresnę!
Oras puikus – šilta, vėjo neperdaugiausiai. Pasirinkta vieta nebuvo atsitiktinė, kadangi ties tomis vietomis Neryje, žvejai gaudo DIDELIUS karšius, o kas “serga” licenzijuota lašišų žūkle – tai tikrai nepraleidžia progos tinkamu metu pagauti ir karališka žuvį – LAŠIŠĄ.
Atvykus, vaizdas mūsų nenudžiugino…Žvejybos vietos priterštos, pilna šiukšlių, padangų, plastikinių detalių iš mašinos salono, statybinių atliekų,
betoninių luitų, plastmasinių maišelių, senų drabužių, cigarečių pakelių, sudaužytų butelių ir kitokių šukių….Po tokių radinių, norisi užduoti klausimą – kodėl mums patinka šiūkšles palikti? Tinginystė? Neišprusimas? Mada (?)…
Gaila, žiauriai gaila, kad mes negerbiame gamtos, negerbiame kitų ir greičiausiai negerbiame net savęs.
Stebina ir kitas dalykas – Griovių morfologinis draustinis – valstybės saugomas objektas, tačiau čia ypatingo jo rūpesčio ir nepastebėjome…
Surinkę šiūkšles į maišus, juos susidėjome į savo automobilius ir patraukėme namo. Važiavome ir svarstėme: ar tikrai vertėjo gaišti savo šeštadienio laiką renkant šiūkšles Neries pakrantėje? Manau, kad atsakymas vienas – taip, vertėjo. Ir visai nesvarbu, kad Vilniaus miesto sporto sąjungos ar „Žvejonių“ klubo nariai itin retai žvejoja tose Neries pakrantėse… Paliktas tegu nedidelis, bet švarus pėdsakas. Kaip pasakė žinomas vaikų poetas Anzelmas Matutis viename savo eilėraštyje: „Nieks netars – čia kiaulės pėdos…“
0 Comments