Karpių žvejyba, tunas ir amūras – įdomiai skamba, ar ne? 😉 Pabandysiu susikaupęs paaiškinti plačiau. Emocijos dar nenurimsta po šios žūklės. Gaila, kad para teturi tik 24 valandas. Norėtųsi tokios žvejybos, kuri buvo šiandien, kur kas dažniau.

Taigi, nepaisant to, kad greitai įvyks Feeder varžybos, kurias organizuojame, nusprendžiau atidėti į šalį visus darbus ir išvykti nors kelioms valandoms „pamedžioti“ karpių. Iš vakaro, grįždamas po darbo, užlėkiau į vieną žūklės prekių parduotuvę Vilniuje ir įsigijau CCmore kompanijos „Pacific Tuna Session Pack“ komplektą, ir keletą kitų žvejybos smulkmenų. Esu boilių (baltyminių kukulių), kurie pagaminti iš žuvies miltų, propaguotojas, tad man nekilo abejonių, kokį komplektą nusipirkti. CCmore kompanija yra išleidusi klasika visoje Europoje tapusią „Pacific Tuna“ liniją. Šio tipo boiliai muša rekordus visur, kas su jais gaudo, tad ne išimtis buvau ir aš, šiandien sugaudamas savo didžiausią žuvį ir pamušdamas savo asmeninį rekordą 😉

„Pacific Tuna“ komplektas man tiko, kadangi jame buvo viskas, ko man reikėjo trumpai sesijai: boiliai, pelėtės, pop up‘ai ir koncentruotas dip‘as. Tą patį vakarą pasiruošiau PVA „kojinių“, susirišau karpines sistemėles ir susidėjau viską rytojaus žūklei.

Vakare mane apėmė dvejopos mintys, kurios viena kitai prieštaravo: Iš vienos pusės, galvojau, kad gal neverta važiuoti, nes keičiasi oras, atšals ir t.t. Tačiau kita mintis mane varė į priekį, nes galvojau, kad įkirsiu kažką rimtesnio 😉 – ir aš neklydau! Trys žuvys, kurios buvo viena už kitą didesnės. Aštuonios ryto – aš ir mano draugė pakeliui link vandenų. Oras…na toks….+14,5 šilumos, vėjuota –  be striukės ar storesnio megztinuko neišsiverstume.

Atvykę į žūklės vietą ir išgėrę karštos kavos pradėjome ruoštis. Mano draugė yra puiki komandos narė  (ir mano talismanas – Ačiū tau Rasele;) ), tad netrukome viską susidėlioti, susirišti ir užmesti. Tvenkinys, kuriame gaudžiau, nebuvo labai didelis ir gilus. Buvau nusprendęs taikyti minimalią šėrimo koncepciją, panaudodamas tik „PVA kojines“ ir keletą saujų kukulių pašėrimui. Visoms sistemėlėms uždėjau „Pacific Tuna“ boiliukus ir ant boiliuko viršaus dirbtinį, plaukiantį AvidCarp firmos kukurūzą. Karpių žvejybos vietą pasirinkau to tvenkinio kampe, kad: 1. Galėčiau mesti link kranto, į kurį pučia vėjas. 2. Man būtų patogu prieiti prie to tvenkinio kampelio, kuriame buvo „paskandinti“ 80gr. svareliai. Karpių žvejybos vietas pasirinkau skirtingas. Kairė meškerė – giliau ir toliau nuo kranto, vidurinė meškerė – arčiau kranto ir dešinė – iš esmės 2-3 metrai nuo kranto. Kodėl taip nusprendžiau? Mano teorija yra senai pasitvirtinusi, kad gaudant nedideliuose tvenkiniuose reikia karpius gaudyti kuo arčiau kranto. Arčiau kranto vanduo būna šiltesnis, o kadangi link to kranto pūtė ir vėjas, tad ir maisto karpiams buvo daugiau. Bangos suplakdavo vandenį ir nuo dugno sukeldavo maistingąsias medžiagas.

Taigi,

pirmas kibimas įvyko….po 10min., kai visas meškeres „sumečiau į vandenį“. Užkibo ant sistemėlės, kuri buvo ~ 50m. nuo kranto. Kibimas buvo nestandartinis: jokio „traukinio nuvažiavimo“, tiesiog stiprūs smūgiai. Man iškart kilo abejonių, kad tai nebus mano mėgstamas laimikis – karpis. Po įtemptos kovos, dideliame (50 colių/ 127cm. skersmens) graibšte atsidūrė… AMŪRAS. Ši nuostabi ir labai įdomi žuvis buvo atsargiai išimta iš graibšto, pasverta ir paleista atgal į vandenį. Svarstyklės rodė 4 kg. Super! CCmore kompanijos “Pacific Tuna” boiliai pasiteisino iškart.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI:  Lietuvos aukšlių gaudymo čempionato III turas

Nieko nelaukdamas užmečiau iš naujo. Nuėjau link tos kabliukų vietos ir sumečiau kokių 40-50 vnt. kukulių vėl. Turbūt nepraėjo ir 20 minučių, kaip vėl kibimas! Signalizatorius cypia, valas vyniojamas tolygiai nuo ritės. Nekirtau, kadangi gaudžiau su “plauko” sistema, tai žuvis buvo jau pasikirtusi pati. Po neilgos kovos aš ištraukiu… “pirmoką” karosą, kurio amžius apie 1,0 – 1,5 metai. Svarstyklėmis jo net nesvėriau. Pasigrožėjau trumpą akimirką ir paleidau atgal 😉

Mano draugė man vėl pagelbėja (dar kartelį pabrėšiu, kad turiu puikią komandos narę 😉 ) ir visos meškerės vėl sumestos. Kol visos sistemos skendėjo vandenyje, turėdamas laisvo laiko, pasiruošiau PVA juostą su kukuliais: 4 kukuliai buvo užmauti ant tirpstančios juostos, kurią kabindavau papildomai prie kabliuko prieš užmesdamas sistemėles. Su drauge nusprendėme papusryčiauti. Skani kava, salotos ir bandelės.

Buvau jau įpusėjes pusryčius, kai staiga … signalizatorius užpysėjo… Valas “raute raunamas” nuo ritės, karpinis stovas su meškerėmis visas juda… žodžiu, sudrebėjo visas krantas. Metu pusryčius šalin, griebiu dešinę meškerę ir jaučiu tai, ko jau nejaučiau seniai seniai. Smūgis po smūgio, tik spėju “žaisti” su būgnelio laisvumu, meškerykotį rauna iš rankų … “Traukinukas eina” ten kur nori, o aš  stengiuos, kad tas “traukinukas” nesupainiotų kitų meškerių.

 

Vėl gi, Rasa, mane išgelbėjo iš šios padeties, nuimdama likusius meškerykočius nuo stovo ir paskandindama valus.

Po kelių minučių titatinės kovos, į mano didelį graibštą įplaukia štai tooooooooookio dydžio plikasis karpis. Rankos dreba, tačiau tvirtai suimu graibštą ir guldau karpį ant karpinio mat’o (pakloto), kad galima būtų saugiai žuviai ištraukti kabliuką, pasverti ir nusifotografuoti 😉

Pakišęs po karpiu svėrimo maišą, aš jį pasveriu – 9kg! Lygiai 9kg!

Tai mano asmeninis rekordas! Mano šypsena vos telpa veide. Adrenalino užplūstos kraujagyslės leidžia tvirtai laikant šį laimikį nusifotografuoti su juo. Keletas asmenukių (Selfie‘iu) ir aš atsargiai paleidžiu jį atgal. Rankos dreba, šypsena netelpa veide…. Emocijų – 3 tonos. Tad, štai – kokia ta karpių žvejyba būna. Šiandien tegalėjau papasakoti tik tiek, kadangi dar iki šiol sunku atsigauti 😉

Šio straipsnio antroje dalyje aš papasakosiu techninę žvejybos pusę: kodėl naudojau „Pacific Tuna“ boilius, kokias sistemėles naudojau ir, aišku, duosiu keletą patarimų, kaip gaudyti DIDELIUS karpius nedideliame tvenkinyje.

Pin It on Pinterest